žiogris

žiõgris sm. (2) Jn(Kv), Rtr, BŽ496, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; R336, MŽ450, LsB437, D.Pošk, L, Š, LL128,138, žiogrỹs (4) KŽ, Eig 1. statinė tvora, nupinta iš medžio šakų, sukaišiotų tarp skersinių, pinučiai: Žiõgris yra tvora, užtverta iš stačių eglinių šakų J. Toras vadinom žiõgriais seno[je] gadynio[je] Bdr. Nelaipiok par torą, o išlaužysi visus žiogriùs Šll. Jei nori, kad par torą nė vištos neišlįstų, apsitverk žiõgriais Plt. Žiõgriais darželius tvėrė DūnŽ. Liuob būs žiõgriai tverami Kl. Laidarą su žiogriù aptverk Brs. Egliniai žiõgriai taip greit nesupūna Sd. Papunelis sodną žiõgriais aptvėrė, ka vagys obulius neišvogtų Pln. Nusivilko pri to žmogaus, atardė žiogrį ir priskabės antį dar žalių obulų M.Valanč. Auga [kerpės] ant sienomis ir žiogriais mediniais P. Klykis drąsiai kabinos į aukštą žiogrį M.Valanč. Žiõgris buvo aplink sodybas Ms. Išlauš žirgelis naujus žiogrelius, pamins žalias rūteles LMD(Grz). Ir atjojo bernuželis iš svečios šalelės, ir pririšo žirguželį pri naujo žiogrelio D3. Kad aš jojau par laukelį ir par žaliąjį gojelį, pro sidabro žiogrelį, pro rūtelių darželį StnD14. Ir išlaužė [žirgas] žiogreliùs, išmindžiojo rūteles JD1016. Nebstovinki nė žirgelio, neblaužyki nė žiogrelio, jok numien, berneli, nėra tavo mergelės (d.) Jn. Šviesios strielbelės visims uždarytos, pri žiogrelio sustatytos S.Dauk. Rūme tarp numo, trobos ir klėtės buvo dailiais žiogriais užtverta, kurioje žėlė vejė ir vadinos kiemu S.Dauk. Nebėr mano brolelio, kur žiogreliùs tvėrė d. Kartą spyrė į stulpelį, išvertė žiogrelį JD1412. ║ GŠ190 aptvaras. 2. N, [K], ŠT118, Tl, Lk, Ms, Mžk, Klk, Sd, Lc tvoros virbas, baslys, statinis: Reik taisyti torą: visur žiõgriai išlūžę, vištos lenda į daržą Grd. Tradicinės lietuvių tvoros buvo tveriamos iš žiogrių, statinių, šakų bei karčių rš. Kiek jau tu žiõgrių apkabinsi: a porais, a liekais, jeigu porais – ištekėsi, jeigu liekais – neištekėsi Klk. Dieną šakas kapos, jaukurius taisys, žiogriukùs dirbs, turėjo darbo i žiemą [vyrai] End. Žiõgris [senas] kumpsta pryš giedrą, purpsta, tiesas pryš lytų Šts. Žiogriùs kokius ieškodavom, laušiam medį Plt. Išsilupęs žiõgrį iš toros, kad voš par nugarą Krp. Ka duosiu su žiogriu ir akys išsprogs Yl. Ka paimsuos žiõgrį, ka užvažiuosu par kuprą! Kl. Žinok – juokiasi visi iš mūsų, dantis ant kiekvieno mūsų tvoros žiogrio kabina rš. ^ Uostai kaip žiogriai Šts. 3. Skdv ramstis, pagalys kam nors sutvirtinti: Petras vėl išėjęs į kiemą, su pasitenkinimu pažiūrėjo į aplopytus trobesių stogus ir kraigus, apdėliotus lygiais, kryžmai sukaltais žiogriais V.Myk-Put. Sunkios vynuogių kekės, medinių žiogrių palaikomos, kabojo palei sodo sieną rš. Tas žiogrẽlis par mažas apyniams Žg. 4. palapinė: Kitais dar mietais pustrečios pėdos ilgio paramsčiau žiogrį iš vidaus I. 5. Bgs euf. vilkas: Gal žiogris kumelę sutaršė Šr.